Vidinis konfliktas ir psichologinis nevaisingumas

Vidinis konfliktas, kuomet sąmoningai nori pastoti, bet pasąmonėje yra tam prieštaraujančių įsitikinimų gali būti viena iš dažniausių negalėjimo pastoti priežasčių (jei tam nėra kitų fiziologinių sutrikimų).

Manoma, kad dažniausia emocinio nevaisingumo priežastis yra nėštumo baimė. Negalinti pastoti moteris jaučia neadekvačius jausmus, vidinį prieštaravimą ir nuolat pasikartojantį nesėkmės jausmą.

Moters sąmoningi troškimai gali prieštarauti jos nesąmoningiems troškimams. Toks vidinis konfliktas kyla iš moters vaidmenys, nerimo ir baimės atmetimo, kurie kyla iš trauminės pirmųjų kūdikio metų patirties.* Taip pat vidinis konfliktas kyla iš savęs (savivaizdžio) suvokimo, seksualinių fantazijų (dėl kurių pati moteris gali jaustis kalta) ir mąstymo klaidų.

Kuomet šie vidiniai konfliktai reikalauja, kad moteris nebūtų nėščia, o jos šeima ar visuomenė reikalauja, kad ji pastotų, tuomet moteris su labiau išreikštu ego** tampa nevaisinga, nors ir sako, kad trokšta pastoti. Nevaisingumas tuomet tampa neabejotinas gynybinis procesas.

*Anot Froido, pirmaisiais gyvenimo metais vaiko vystymasis priklauso nuo burnos (oral dependant phase). Per čiulpimą, žindymą, valgymą vaikas ugdosi pasitikėjimo, saugumo, komforto suvokimą. Nuo to, kaip vyko atjunkymo procesas, gali kilti priklausomybės ar agresijos problemų (gėrimas, valgymas, rūkymas, nagų kramtymas).

** Ego – proto dalis, kuri atsakinga už realybės suvokimą ir asmenybės identitetą. Visa tai didžiąja dalimi priklauso nuo vaikystėje išmoktų dalykų, kurie neretai būna klaidingi.