Stresas nėštumo metu

Ką mūsų iš kūdikio organizmui daro chroniškas stresas?

1. Stabdomas augimas

Kai patiriame nerimą, stresą, įtampą, išsiskiria adrenalinas, kraujotaka iš vidaus organų į galūnes. Pirmas dalykas ką padaro adrenalinas tai suspaudžia kraujagysles esančias vidaus organuose ir taip priverčia kraują tekėti į galūnes: rankas ir kojas.

Jei vidaus organų kraujotaka yra suspaudžiama, tuomet sustabdomas vidaus organų aprūpinimas maisto medžiagomis, sustoja augimas. Jei nėra kraujotakos nėra ir augimo.

Tai kur ten tas kraujas? Galūnėse, pasiruošęs bėgti.

Ir kalbant apie augimą, neturiu omenyje augimo nuo kūdikio iki suaugusio žmogaus. Augimas mūsų organizme vyksta kasdien. Mes kasdien prarandame milijonus ląstelių. Ir jeigu mes jų nepakeičiame naujomis, be reikiamų resursų prasideda degeneracija, atsiranda sutrikimai.

2. Išjungiamas imunitetas

Kitas dalykas jeigu esate užsikrėtę kokia nors infekcija ir tuo metu negaluojanti dėl aukštos temperatūros, viduriavimo ar vėmimo, pasirodžius liūtui mes atidedam kovą su infekcija. Kai sprendžiama ar apsaugoti dabar save nuo liūto arba nuo bakterijų, pirmiausia suveikia instinktai bėgti.

Suaktyvėjęs imunitetas ligos atveju reikalauja labai daug energijos resursų. Tai viena iš priežasčių, kodėl gulime. Tačiau patiriant stresą mūsų primityviai smegenų daliai (ačiū jai už mūsų saugojimą) daug baisiau menamas liūtas, infekcija palauks.

Taigi visi resursai iš imuninės sistemos permetami pasirengimui kautis arba bėgti. Kitaip tariant, imunitetas išjungiamas, kol praeis pavojus. Tačiau jeigu mūsų patiriamas stresas yra nuolatinis? Kiek ilgai organizmas gali būti žemo starto pozicijoje nepatirdamas degeneracijos?

Įdomus faktas, kad medikai naudoja būtent streso hormonus išjungti paciento imuninę sistemą kuomet jam persodinami organai. Tam, kad imuninė sistema neatmestų svetimų audinių.

3. Išjungiamas intelektas

Kai esame stresinėje situacijoje ir bėgame nuo liūto mes nebenaudojame priekinės, logiškos smegenų dalies. Pabėgimui reikia instinktyvių ir refleksyvių galinių smegenų? Ten užkoduota savisauga, greita reakcija, instinktai.

Tie patys streso hormonai kurie sutraukia vidaus organų kraujagysles sutraukia ir priekinės smegenų dalies kraujagysles, priversdami kraują tekėti į galines smegenis. Tai reikalinga tam, kad būtų atliktas skubus elgesys, bet ne loginis mąstymas.

Kai mes stresuojame mūsų protas ir intelektas veikia ribotai. Tuomet dažnai priimame skubotus, neteisingus sprendimus, pasukame ne ten, prikalbame nereikiamų dalykų.

Tyrimai su pelėmis parodė, kad dar echoskopo metu tų mamų, kurios patiria nuolatinį stresą vaikai yra platesnių pečių, stipresnių rankų. Jų priekinė smegenų dalis (loginis mąstymas, intelektas) yra žymiai mažesnė, tuo tarpu galinės smegenys, labiau atsakingos už instinktus, jėgą, greitį, yra daug didesnės.

Tokie tyrimai parodo, kad priklausomai nuo mūsų emocinės būsenos kūdikiai dar nėštumo metu ruošiasi atitinkamoms gyvenimo sąlygoms. Atėjus į šį pasaulį išgyventi labiau reikės jėgos ir instinktų, ar intelekto?